Didėja baudos, grės laisvės atėmimas
Už neteisėtai išmestas atliekas laukianti atsakomybė turėtų atgrasyti nuo piktybiškų veiksmų, kai miškuose ir karjeruose nugula įmonių iš gyventojų surinktos, tačiau tinkamai nesutvarkytos atliekos.
Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 15 m3 nepavojingųjų atliekų kiekis, juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 3,9 iki 8,4 tūkst. eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą grės bauda nuo 4,8 iki 11 tūkst. eurų.
Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 7 m3 pavojingųjų atliekų kiekis, juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 22 iki 39 tūkst. eurų. Už pakartotiną nusižengimą bauda sieks nuo 39 iki 84 tūkst. eurų, rašoma Seimo pranešime.
Fiziniams asmenims atsakomybę sutarta griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius. Iki šiol baudos taikomos išmetus nuo 5 m3 atliekų, tačiau nebuvo nustatyta viršutinė riba. Dabar nuspręsta nustatyti nepavojingoms atliekoms 15 m3, o pavojingoms 7 m3 viršutinę ribą. Viršijus šią ribą jau kils baudžiamoji atsakomybė.
Priimti teisės aktų pakeitimai įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
Pagal naujas nuostatas, už neteisėtą daugiau kaip 15 m3 nepavojingų atliekų išmetimą į aplinką, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, bus baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, už neteisėtą daugiau kaip 7 m3 pavojingų atliekų išmetimą grės bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų, buvo teigiama pranešime spaudai.
Tikisi pažaboti atliekų mafiją
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sakė, kad aplinkos apsaugos įstatymo pataisos atsirado dėl Baudžiamojo kodekso pasikeitimų, kurie jau įsigaliojo nuo liepos mėn. ir buvo šalies prezidento bei aplinkos ministro inicijuoti po to, kai žiniasklaida paviešino faktus apie Lietuvoje veikiančią atliekų mafiją – įmones, kurios daro verslą iš to, kad surenka atliekas iš gyventojų, bet užuot jas tinkamai sutvarkę jomis nelegaliai atsikrato kur nors pamiškėse ir pan.
„Baudžiamajame kodekse atsirado sugriežtintos bausmės ir net laisvės atėmimas, bet nebuvo aiškaus perėjimo tarp Aplinkos apsaugos įstatymo reglamentuojamų nusižengimų ir baudų ir Baudžiamojo kodekso.
Dėl to Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas Baudžiamojo kodekso pakeitimus įpareigojo, kad reikia priimti tarpinius teisės aktus, kurie išaiškintų ir duotų konkrečias žirkles administracinei atsakomybei už didelius kiekius atliekų pašalinamus į aplinką. Mus teisininkai įpareigojo atskirti, kada dar yra administracinė atsakomybė, o kada jau baudžiamoji“, – teigė ji.
Pavojingas atliekas visoje šalies teritorijoje surenkančios įmonės „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius sako, kad griežtėjanti atsakomybė turi veikti prevenciškai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir atliekos į aplinką nebūtų šalinamos neteisėtai.
Pavojingos atliekos, teigia jis, turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, kurie turi teisę jas tvarkyti, o ne bet kam: „Tai yra licencijuota įmonių veikla, ne bet kokios įmonės, atliekų vežėjai turi teisę atlikti tokias pasaugas, todėl žmonėms pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar įmonės turi visus reikalingus leidimus. Licencijuotų įmonių veikla yra reglamentuota daugelio teisės aktų, yra užtikrinama, kad tokios atliekos būtų tinkamai surinktos ir saugiai laikomos bei utilizuojamos.
Gyventojai tiek pavojingas, tiek nepavojingas atliekas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Įmonės turi sudaryti sutartis su atliekų vežėjais ir perduoti atliekas tvarkyti atliekų tvarkytojams.“
Įžvelgia spragų
Tokioms griežtoms sankcijoms pritaria ne visi. Seimo narys Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė pagal naujas pataisas potencialiai grėstų ne taip ir retai.
Jis siūlo prisiminti Kretingos pavyzdį, kai bandant suvaldyti potvynį miesto valymo stotyje buvo atidarytas vamzdis, pro kurį į aplinką buvo išleistos iš dalies nevalytos nuotekos. Anot jo, jei išleista daugiau nei 15 m3 nepavojingų atliekų, pagal naująsias pataisas atsakingi asmenys jau galėtų tikėtis baudžiamosios atsakomybės.
Kitas pavyzdys, sako jis, ūkininkų tręšiami laukai. Jei mėšlas bus išpiltas ir aplinkosaugininkai nustatys žalą gamtai, bus pasiektas numatytas kiekis atliekų, ūkininkams taip pat grėstų patekti į kalėjimą.
„Kai kalbame apie atliekų mafiją, reikia konstatuoti, atliekas aplinkoje išverčia įmonių darbuotojai, jie yra socialiai pažeidžiami – tai jų darbas, jie gauna atlyginimas ir ne jų vadovai bus pasodinti, kurie davė tokius nurodymus, o darbuotojai, kurie neturi kitos išeities, o galbūt yra suklaidinti, veža atliekas į tam tikras vietas, pavyzdžiui, karjerus, kur galimai padaryti sąvartynai“, – pridūrė jis.
Seimo narys sako, kad reikia turėti omenyje, jog į kalėjimą pasodintus teršėjus dar reikės ir išlaikyti.
„Manau, kad pirmiausiai turi būti taikomos ekonominės sankcijos, nes valstybei nuteistasis taip pat papildomai kainuoja ir tai reiškia, kad žala gamtai nebus atlyginta. Mūsų pagrindinis tikslas turi būti žalos gamtai išieškojimas ir atlyginimas. Pagrindinis tikslas yra prevencija, tada pažeidėjų suradimas ir žalos atlyginimas ir tik kraštutiniu atveju, tokiu kaip „Grigeo“, galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę.“
Jis teigia, kad baudžiamoji atsakomybė dabar gali būti skirta daug kam: „Turim pavyzdžių, kai, berods, Vilkaviškio rajone, statybinės atliekos buvo panaudotos kelio pagrindui paruošti ir žmogus nežinojo, kad virš 5 cm skersmens plytos, blokai jau traktuojami kaip atlieka ir žala gamtai. Tokiu atveju išpylęs keletą priekabų tokio statybinio laužo, nors tai yra kelias, kuris vėliau bus galbūt uždengtas asfaltu ar trinkelėmis, žmogus jau sėstų į kalėjimą. Ar tai iš tiesų yra logiška? Manau, kad ne.“
Kokios atliekos laikomos pavojingomis
Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus duomenimis, į pavojingų atliekų kategoriją patenka atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis.
Cheminės medžiagos:
- Namų valymo ir asmens higienos priemonės, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų;
- Dažai, lakai, tirpikliai, rašalas ir klijai (sukietėjusius dažus ir klijus galima tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas);
- Buities ir sodo pesticidai;
- Fotografijos cheminės medžiagos;
- Pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučiai.
Sveikatos priežiūros atliekos:
- Vaistai;
- Aštrūs instrumentai ir kitos galimai užkrečiamosios atliekos.
Statybos ir griovimo atliekos:
- Asbesto turinčios atliekos;
- Pavojingomis medžiagomis apdorota mediena.
Automobilių priežiūros priemonių atliekos:
- Tepalų filtrai ir užterštos sugeriančiosios medžiagos;
- Automobilių pramonės gaminiai, paviršių poliruokliai ir aušinimo skysčiai;
- Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
Kitos atliekos:
- Aerozolių balionėliai;
- Baterijos;
- Pavojingosios įrangos dalys (Pvz.: spausdintuvų kasetės).
Papildyta 11.20 d.
Dažniau teršia fiziniai asmenys
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informavo, kad dažniausiai atliekomis neteisėtai atsikrato fiziniai, rečiau – juridiniai asmenys.
Šiemet dėl teršimo nepavojingomis atliekomis nubausti 3 juridiniai ir 156 fiziniai asmenys, 42 fiziniai asmenys buvo bausti už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis. 2022 m. dėl teršimo nepavojingomis atliekomis nubausti 5 juridiniai ir 151 fizinis asmuo, pavojingomis atliekomis – 41 fizinis asmuo.
Dažniausiai nustatomas aplinkos teršimas būsto remonto ir statybinėmis atliekomis, randama nemažai padangų, žaliųjų atliekų (lapų, šakų, daržo augalų).
AAD sako, kad žemės sklypo savininkai atsako už savo nuosavybės priežiūrą, tad jei kas nors atsikrato atliekomis už jų surinkimą ir tvarkymą pirmiausia atsako pažeidėjas, bet jei nėra galimybių jį susekti, už sklypo tvarkymą atsako savininkas.
Pagal Žemės įstatymą savininkas yra atsakingas už nuosavybės apsaugą (gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo). Bešeimininkes atliekas aplinkosaugininkai įpareigoja sutvarkyti savivaldybes. Miškuose taikomas toks pats principas: privačiame miške atliekas tvarko savininkas, valstybiniame miške – Valstybinė miškų urėdija.
Pažeidėjus nustato įvairiais būdais
AAD pareigūnai, pažeidėjus randa gavę gyventojų pranešimus, pagal nufilmuotą medžiagą ar nuotraukas ir kitus svarbius įkalčius, taip pat atlikdami kontrolinius pirkimus (t. y. slapti pirkimai, organizuojami departamento pareigūnų) atliekų vežimo ir tvarkymo srityje. Pavyzdžiui, pirkimai iš skelbimuose esančių paslaugų teikėjų, siūlančių ne tik šiukšlių išvežimo, bet ir kitas paslaugas (krovinių pervežimą ir kt.), siekiant nustatyti ar jie neteršia aplinkos.
Vien šiemet paimta 11 transporto priemonių iš nelegalių atliekų vežėjų ir (ar) tvarkytojų.
Departamento pareigūnams virtualios erdvės stebėjimui pradėtas taikyti interneto robotas (web crawler), kuris aptinka nelegalių atliekų vežėjų skelbimus internete.
Šių metų pavasarį, bendradarbiaujant su skelbimų portalu Skelbiu.lt sukurta atliekų tvarkymo paslaugų skelbimų kategorija. Publikuojant skelbimą šioje kategorijoje, skelbimo autorius privalo nurodyti ATVR (Atliekų tvarkytojų valstybės registro) kodą. Skaidrumui užtikrinti įdiegta automatinė sistema, kuri skelbimo įvedimo metu patikrina, ar toks kodas egzistuoja Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Šiemet diegiama vieninga duomenų valdymo sistema AADIS, kuri padės departamento darbuotojams operatyviai seka kiekvieną pažeidimo atvejį.
AAD bendradarbiauja su JOC – junginių operacijų centru, kuris apjungia kitas institucijas: Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinę darbo inspekciją, policiją ir kt. Su institucijomis organizuojamos pasalos ir bendri tyrimai.
Nuo kitų metų baudžiamojo kodekso atvejai bus perduoti tirti policijos pareigūnams. Visais likusiais atvejais tyrimą atliks aplinkosaugininkai.
Pranešti apie pažeidimus, kaip ir anksčiau, gyventojai gali skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Šalies švarinimui šiais metais departamentas sukūrė interaktyvų įrankį – www.tvarkaulietuva.lt. Gyventojai naudodamiesi įrankiu šalies žemėlapyje pažymėję užterštą vietovę gali greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje, o departamentas gavęs informaciją ją įvertina ir imasi veiksmų.
Savivaldybė yra atsakinga už komunalinių atliekų tvarkymą, o aplinkosaugininkai tiria taršos atliekomis atvejus.
